Jubiliejaus proga - garbingas apdovanojimas

Kauno folkloro ansamblis "Gilė" tapo Aukso paukštės laureatu

Kaune, Ąžuolo vidurinėje mokykloje, įsikūręs folkloro bei žygeivių klubas "Gilė" tapo "Aukso paukštės" nominacijos "Geriausias vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis" laureatais. Kovo 14 dieną Vilniuje vykusiame apdovanojimų įteikime "Gilė" atsiėmė užtarnautą Aukso paukštės statulėlę. Šių metų pavasarį "Gilė" minės savo 10-ąjį gimtadienį. Gautas apdovanojimas tapo viena maloniausių ir garbingiausių dovanų, kurios galėjo tikėtis klubo nariai bei vadovai, pirmo tikrojo jubiliejaus proga.

Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į mėgėjų meninę kūrybą, jos reikšmę krašto kultūrai, išryškinti ir viešai pristatyti bei pagerbti geriausius folkloro ansamblius ir jų vadovus, Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas 1999 metais įsteigė meno kolektyvų ir jų vadovų metų nominacijas. Jos kaip garbės, pripažinimo ir įvertinimo ženklas - Aukso paukštės statulėlė.

Įdomu, kokios gi "Gilės" šaknys? "Viskas prasidėjo nuo žygių į kuriuos eidavau su keliais savo mokiniais. Žygiuose vakarus leisdavom prie laužo: skambindavom gitara, dainuodavom. Būtent laužo dainos mus ir paskatino išbandyti folklorinį dainavimą" - sako klubo vadovas bei įkūrėjas Dobilas Juška. " Trumpiau tariant, ieškojom žygeivystei gilesnės prasmės" - priduria vadovas.

Pačioje pradžioje 1994 m., kai tik įsikūrė "Gilė", klube buvo vos per 10 mokinių. Dabar jų daugiau kaip 70. Visi "Gilės" nariai repetuoti renkasi trim skirtingom grupėm. Moksleiviai, pagal amžių, sudaro dvi grupes po 30 mokinių: jaunesniųjų (5 ir 6 klasių) ir vyresniųjų (7-12 klasių). Įdomiaisia yra tai, kad giliukai, jau baigę mokyklą, niekaip negali ramiai gyventi be folklorinio dainavimo, todėl nuo šių metų dabar jau studentai sudaro trečiąją giliukų grupę. "Tai "Gilės" seniai" - sako klubo vadovas.

Buvęs mokinys - dabar kolega

Šiuo metu klubui vadovauja fizikos mokytojas Dobilas Juška ir etninės kultūros mokytojas Artūras Sinkevičius. Artūras būtent ir yra vienas tų pačių pirmųjų Dobilo mokinių. "Pirmą kartą su Dobilu į žygį išėjau būdamas 9- oje klasėje. Puikiai pamenu, kai grįžęs visus prakeikiau ir pasakiau: "Niekada gyvenime daugiau neisiu į žygį!". Tačiau akivaizdu, jog tada labai sumelavau" - prisimena jaunasis klubo vadovas. Artūras yra beveik pirmasis Dobilo mokinys, kuris pabaigęs "Ąžuolo" vidurinę nenusigręžė nuo jos ir vis lankėsi klubo repeticijose ir dalyvavo koncertuose. Taip jis tapo D.Juškos dešiniąja ranka, kol 2000 m. per vieną koncertą buvo pristatytas "Gilės" antruoju vadovu. Tai ne pirmas kartas, kai "Gilei" vadovauja ne vienas Dobilas. 1995-99 m. jam aktyviai talkino taip pat fizikos mokytoja Asta Račinskaitė.

Šiandieninėje visuomenėje, o ypač jaunimo tarpe, ne itin populiarus folkloras akivaizdžiai traukia moksleivius prisijungti prie "Gilės" klubo veiklos. Paklausta, kodėl šiemet atėjo į šį klubą, aštuntokė Žemyna Mačiukaitė atsakė: "Giliukų veikla mane sudomino, kai kartu su jais išėjau į pirmąjį žygį savo gyvenime. Tada aš pamačiau, jog tai, ką jie veikia, yra neįprasta, bet labai įdomu." Šiemet ženkliai pagausėjusiame klube dešimtokė " Aukso paukštės" nominaciją "Geriausias vaikų folkloro ansamblis" Lina Meškeliūnaitė jaučiasi neįprastai: "Man keista, kad klube tiek daug naujų veidų. Aš "Gilėje" jau 5 metai, visada būdavau viena jauniausių klube ir daugiausiai bendraudavau su vyresniais giliukais. O dabar jie visi jau studentai".