"Gilės" klubo siekiai:

1. Nematerialiosios kultūros paveldo išsaugojimas.
   
2. Kraštotyrinė veikla.
   
3. Moksleivių pilietinis ugdymas.
   
4. Kūrybinė veikla.
   
5. Ekologinė veikla.
   
6. Pažintinė veikla.
   
7. Sportinė - turistinė veikla.
   
8. Prevencinė veikla.
   
9. Socializacijos stovyklos.
   

Veiklos metodai tikslams pasiekti:

1. Nematerialiosios kultūros paveldo išsaugojimas. Tam geriausiai pasitarnauja etninių vertybių pavertimas jaunuolio gyvenimo savastimi, kas pasiekiama gyvai muzikuojant, dainuojant, šokant, rengiant vakarones, kalendorines šventes, savo rankomis gaminant instrumentus, siuvant rūbus , audžiant juostas, dalyvaujant ekspedicijose.
   
2. Piliečio ugdymas. Demokratinis klubo valdymas ir bendruomeninis veiklos principas padeda ugdyti sąmoningą pilietį, suvokiantį šiuolaikinės demokratinės visuomenės egzistavimo esmę, suprantantį savo atsakomybę klubo bendruomenei, o tuo pačiu visai visuomenei.
   
3. Laisvalaikio užimtumas. Moksleiviai bus užimti žygiuose,ekskursijose, koncertinėje veikloje, repeticijose, instrumentų gamyboje, rūbų siuvime, papuošalų gamyboje. Taip pat didesnė žygeivių dalis bus įtraukta į parengiamąją veiklą: maršruto juostos ruošimą, medžiagos apie maršrutą rinkimą, žygio knygelės leidimą, inventoriaus gamybą ir remontą.
   
4. Kųrybinis tikslas bus realizuotas toliau kuriant klubo etnografinę - folklorinę programą, t.y. tęsiant mokslo metais vykdytą veiklą. Bus išlaikomas 1996 m. vasaros ir rudens kūrybinių stovyklų tradicijų tęstinumas.
   
5. Kraštotyrinę veiklą sudarys dainų ir pasakojamosios tautosakos, papročių, liaudies gamtamokslinių žinių užrašymas, medžiagos apie pokario pasipriešinimo kovas rinkimas.
   
6. Ekologinę veiklą sudaro stovyklaviečių, kuriose nakvojame, tvarkymas. Pavyzdžiui poilsiavietėje prie Avirio ežero rudens stovyklos metu surinkome apie keturis konteinerius įvairių šiukšlių. Kiekis, darantis neišdildomą įspūdį. Klubo veikloje skiriam daug dėmesio civilizuotų stovyklavimo būdų mokymuisi.
   
7. Pažintinė veikla - susitikimai su žymiais žmonėmis, muziejų, istorijos, gamtos, geografijos, kultūros paminklų lankymas.
   
8. Sportinė - turistinė veikla - tai pats žygiavimas, turistinė buitis, įgūdžiai, nakvynės lauko sąlygomis, taip pat ir žiemos metu.
   
9. Bus siekiama vaikų socialinės integracijos. Žygeivių amžius - nuo dvylikos iki aštuoniolikos metų. Tai gera sąlyga formuotis bendruomeniniam tarpusavio santykių pobūdžiui. Bendruomeniniais santykiais grįsta "Gilės" klubo veikla ne tik žygiuose, bet ir "namuose". Nusistovėję ir geri žygeivių tarpusavio santykiai teigiamai veikia vaikų elgesį ir nuostatas.
   

"Gilės" veiklą galima suskirstyti į dvi dalis - žygeiviškąją ir folklorinę.

Pirma - žygeiviškoji veiklos sritis

Žygių atliekama daug: per mėnesį bent vieną dvidienį, per rudens, žiemos, pavasario atostogas - po daugiadienį, ir vasarą - kategorinį, dviejų savaičių trukmės,bei prieš pat mokslo metus - keturių - penkių dienų žygį. Nei vieno žygio nebūna be tikslo. (žr. - žygeivio priesaika) Dažnai į žygius įtraukiami naktiniai etapai. Turime pasigaminę krosnelę dėl to žiemos sąlygomis nakvojame palapinėje, vykdome daugiadienius slidžių žygius. Klubas turi vėliavą, emblemą, metraštį.

Egzistuoja trijų pakopų žygeiviško tobulumo sistema:

• Pirma - 300 km pėsčiomis, turizmo įgūdžių egzaminas ir priesaika prie aukuro.
• Antra - 600 km, savarankiškai pravestas vienas žygis ir vienas kultūrinis renginys, savo rankomis klubui pagamintas daiktas: kanklės, juosta, marškiniai ir t.t.
• Trečia - 900 km pėsčiomis ir įkurtas jaunesniųjų tarpe klubo sektorius.

Įvykdę kvalifikacinius reikalavimus žygeiviai apdovanojami atitinkamai medine, geležine ir akmenine klubo emblema.
Savo rankomis gaminame turistinį inventorių: kuprines, palapines, krosneles, kilimėlius. O savo kojomis - keliaujame!

Antra veiklos sritis - folkloras.

Visu būriu dainuojame bendras dainas: darbo, šeimos, meilės, karines - istorines. Tai ne tik dainavimas, tai - bendravimas. Dainuojame ir atskirai: bernų grupelė - šienapjūtės, karines. Mergaitės - senovines aukštaitiškas sutartines. Kai kas išdrįsta ir solo užtraukti. Muzikuojame dviem sąstatais: kapelija - armonika, basedla, du smuikai, dūdelės, būgnas, tarškučiai ir mažoji kapelija - kanklės, pūslainis, dūdelės, smuikas.Į programą jungiame ir grojimą skudučiais. Šokame liaudies šokius. Koncertuojame, nors koncertai nėra mūsų klubo pagrindinis tikslas. Dažnai rengiame vakarones kitose Kauno ir ne tik Kauno mokyklose, užsienio svečiams. Švenčiame kalendorines šventes. Tai Ilgės, Lygiadieniai, Kalėdos, Užgavėnės, Velykos, Jorė, Rasos. Šventes rengiame gamtoje: prie piliakalnių, alkakalnių, kitų senovės paminklų. Neapsiribojame vien tik liaudišku muzikavimu ir dainavimu. Nemažai žygeivių pramokę groti gitaromis - tai retsykiais surengiame vadinamuosius laužo dainų vakarus. Atvykite - paklausysite, padainuosite, pas mus būna labai linksma.

Daug instrumentų pagaminti pačių žygeivių. Tai kanklės, lumzdeliai, būgnai, tarškynės, boselis. Taip pat gaminami žalvariniai papuošalai audžiamos juostos, staklės juostom austi. Liaudiški drabužiai siūti irgi savo rankomis.
Palaikome ryšius su Panevėžio žygeiviais, taip pat Kauno 42 vid. m - los, "Saulės" gimn., KTU gimn. žygeiviais. Draugaujame su folkloro ansambliu "Kaukutis", Apeiginio folkloro grupe iš Vilniaus "Kūlgrinda", Kelmės Graičiūno v. m. žygeiviais, su Čekiškės skautais.
Rengiame bendras vakarones, žygius, šventes. Vakaronių rengti vykstame ir į kitas Kauno miesto mokyklas. Prisidedame prie miesto švenčių muzikinio apipavidalinimo( Žemės diena, Pasaulinė turizmo diena, Draugijos Lietuvai gražinti steigiamoji konferencija, Spaudos atgavimo diena ir t. t.), vedame vakarones respublikiniuose, tarptautiniuose renginiuose. Rengiame labdaros koncertus klinikose, senelių prieglaudoje.

"GILĖS" jaunojo žygeivio priesaika

Aš "GILĖS" klubo narys, norėdamas vadintis jaunuoju žygeiviu ir nešioti medinį klubo simbolį, aukuro ugnies, senojo ąžuolo ir vyresniųjų žygeivių akivaizdoje prisiekiu:

• Eiti į žygius tik su tikslu. Su tikslu pamatyti, sužinoti, ieškoti, tirti.
• Palikti tik tvarkingas stovyklavietes; mylėti ir saugoti miškus, upes, visus gamtos paminklus ir visą gamtą - savo antruosius namus.
• Nevartoti žygiuose jokių svaiginamųjų gėrimų.
• Gerbti žygio vadovą. Žygyje jo žodis paskutinis.
• Nevartoti svetimybių, barbarizmų; tausoti tautos turtą - kalbą.
• Gerbti kelyje sutiktą žmogų; už gerą atsidėkoti geru.
• Pažinti ir kiek jėgos leis, saugoti, prižiūrėti kultūros paminklus, kovoti su jų niokotojais.
• Stengtis kuo giliau pažinti ir įsisąvinti tautos kultūrą, papročius.
• Pirmiausia gerai pažinti gimtinę, tik po to keliauti svetur.
• Visur ir visada prisiminti, kad atstovauju "GILĖS" klubui, visai žygeivių šeimai, LIETUVAI.

"GILĖS" KLUBO ŽYGEIVIŠKO TOBULUMO SISTEMA

O. KANDIDATAS.
Kandidatu į klubo narius gali būti bet kas, kas nedūsta gulėdamas, ir moka parašyti prašymą.

I. PIRMA ŽYGEIVIŠKO TOBULUMO PAKOPA.
Norint gauti pirmą pakopą liudijantį pakabinamą klubo medinį simbolį, reikia:
· aktyviuoju būdu nukeliauti 300 km;
· išlaikyti turistinės technikos įskaitėlę;
· prisiekti prie aukuro ir ąžuolo(žr. "Gilės" jaunojo žygeivio priesaiką)

II. ANTRA ŽYGEIVIŠKO TOBULUMO PAKOPA.
Norint gauti antrą pakopą liudijantį pakabinamą klubo metalinį simbolį, reikia:
· aktyviuoju būdu nukeliauti 600 km;
· savo rankomis klubui pagaminti gerą dalyką: kankles, juostą, staklytes, drabužį, patalpų apipavidalinimo elementą….
· savarankiškai pravesti žygį;
· savarankiškai pravesti kultūrinį renginį;

III. TREČIA ŽYGEIVIŠKO TOBULUMO PAKOPA
Norint gauti trečią pakopą liudijantį pakabinamą klubo akmeninį simbolį, reikia:
· aktyviuoju būdu nukeliauti 900 km;
· vadovauti jaunesniųjų "giliukų" grandžiai;